„Atliekų kultūra“ egzaminas 2024

Jau greitai!

Balandžio 25d. jau penktą kartą Lietuvoje vyks „Atliekų kultūra” egzaminas! Jam pasiruošti galite jau dabar – pasitikrinkite žinias spręsdami praėjusių egzaminų užduotis.

  • Kas yra „Atliekų kultūra“ egzaminas?
  • Kaip vyko egzaminas?
  • Kodėl verta?
  • Kas galėjo laikyti egzaminą?
  • Ankstesnių metų
    egzaminai
  • Daugiau informacijos

Kas yra „Atliekų kultūra“ egzaminas?

Pasimeti, kur išmesti vienkartinį puodelį? Nežinai, kur dingo įprasti antžeminiai konteineriai, ir kokie yra pusiau požeminių privalumai?

Kaip vyko egzaminas?

Savo jėgas buvo galima išbandyti internete – prisiregistravus ir prisijungus svetainėje:  https://egzaminas.atliekukultura.lt. Jo klausimai apėmė pačius svarbiausius klausimus  apie rūšiavimą, tvarumą, ekologiją ir atliekų  surinkimo sistemą. Praeitų metų egzamino klausimus galima rasti čia.

Kodėl verta?

Tik gyvendami atsakingai, sąmoningai tvarkydami atliekas ir rūpindamiesi savo aplinka, galime užtikrinti geresnį gyvenimą mums bei ateities kartoms. Šis egzaminas ne tik pagilina žinias atliekų tvarkymo srityje, bet ir parodo silpnąsias vietas – tad žinosi, kur gali tobulėti!

Kas galėjo laikyti egzaminą?

Egzaminas skirtas visiems – ir mokyklinukui, ir jo mokytojai, ir seneliams.

Ankstesnių metų egzaminai

Norėdami išbandyti ankstesnių metų egzaminus ar parsisiųsti klausimus spauskite čia.

Daugiau informacijos

Registracija

Ar jau turite paskyrą?

Prisijungti

Prizai

Specialūs prizai geriausiems! Geriausius rezultatus pasiekę dalyviai bus apdovanoti specialiais prizais.

„Atliekų kultūros“

žinynas

Tai – „Atliekų kultūros“ pamokos, kurios vienam padės sužinoti naujų dalykų, kitam – pagilinti žinias. Ši informacija pravers ir siekiant kuo geriau pasiruošti „Atliekų kultūros egzaminui. Čia pateikiama aktualiausia informacija visiems Lietuvos gyventojams, padėsianti geriau suprasti atliekų surinkimo sistemą, išmokti geriau rūšiuoti ar sužinoti, kur turėtų keliauti nebenaudojami daiktai.

  • Atliekų rūšiavimas
  • Atliekų tvarkymo pagrindai
  • Žiedinės ekonomikos pagrindai
  • Atliekų apdorojimas
  • Atliekų susidarymo mažinimas
  • Kitos temos

2021.07.29

Rūšiavimo indeksai - kas tai?

Ar galima išmatuoti kaip mums sekasi rūšiuoti? Tokie rodikliai yra. Jie leidžia įvertinti kiek vienas gyventojas į mišrių atliekų konteinerius išmeta atliekų, kurias reikėtų išrūšiuoti, bei gyventojų rūšiavimo įpročių pokyčius ir pastangas jų siekiant.

Skaityti daugiau

2021.07.29

Ką daryti su tekstile, jei ji jau nebereikalinga?

Tekstilės gaminiams pagaminti sunaudojami milžiniški resursai, tačiau pastebima, kad tekstilės atliekų susidaro vis daugiau. Ką gi daryti su nebereikalingasi tekstilės gaminiais?

Skaityti daugiau

2021.07.29

Kodėl aplinkai kenkia netinkamai išmesta nuorūka?

Ne vietoje išmestos nuorūkos – neįtikėtini kiekiai tiksinčių bombų. Nuorūkos ne tik įvardijamos kaip vienos dažniausių gaisrų sukėlėjų, bet jose yra daugybė nuodingų medžiagų, kurios pasklinda į aplinką.

Skaityti daugiau

2021.07.29

Viskas, ką turi žinoti apie pusiau požeminius atliekų konteinerius

Ar žinojai, kad didžioji pusiau požeminių konteinerių dalis yra po žeme – jie yra įkasti 1,6–1,9 metrų gylyje? Tokiame gylyje vyrauja 6–7 laipsnių temperatūra – tai apsaugo nuo atliekų skleidžiamo kvapo. O ar galėtum pasakyti, kiek kartų pusiau požeminis konteineris yra talpesnis nei įprastas? O ar esi susipažinęs su visais šių konteinerių privalumais? Jei ne – tai padaryti gali čia:

Skaityti daugiau

2021.07.29

Kur turi keliauti kalėdinės eglutės, kai jas nupuošiame?

Prabėgus didžiosioms metų šventėms, daugelį gyventojų kamuoja klausimas, kur dėti Kalėdų eglutę, kambarį puošusią kelias savaites ar net mėnesį, ir kaip ją iškeldinti iš namų kuo patogiau ir paprasčiau. Tad, kur jos turi keliauti?

Skaityti daugiau
Skaityti daugiau

2021.07.29

Kas yra pavojingos atliekos ir kaip su jomis tvarkytis?

Kur dėti plastiko butelius nuo cheminių valiklių ir ploviklių? Kur išmesti po remonto likusius dažus? Nemažai žmonių neretai net nesusimąsto, kokios atliekos yra pavojingos ir kaip jas tvarkyti. O šių atliekų apstu, tai – namų ūkiuose atlikę buitinės chemijos produktai, lakai, dažai, skiedikliai, jų pakuotės, pasenę vaistai, baterijos ir elektroniniai prietaisai, gyvsidabrio turintys gaminiai. Visos šios atliekos priskiriamos pavojingoms, tad jų į komunalinių atliekų konteinerius mesti negalima. Apie tai įspėja ant pakuočių esantys ženklai. Kur jas dėti, gali sužinoti čia: 

Skaityti daugiau

2021.07.29

Ar žinai, kaip teisingai rūšiuoti?

Universalios atliekų rūšiavimo taisyklės nurodo, jog į stiklo – žaliąjį – konteinerį metamos stiklinės pakuotės: buteliai, indai ir stiklinės pakuotės, stiklainiai be dangtelių, taip pat stiklo duženos bei atraižos. Pašalinamų pakuočių plauti nebūtina, nereikia nulupti ir etikečių, svarbu išpilti jose likusius skysčius. Ką dar turėtum žinoti?

Skaityti daugiau
arba klausyk:
Klausyti

2021.07.29

Kaip teisingai atsikratyti senomis padangomis?

Klausimas, kur padėti senas, nebetinkamas eksploatuoti automobilių padangas, yra bene aktualiausias, vos tik atėjus padangų keitimų sezonu. Vis tik, atsakymas slypi arčiau, nei atrodo – juk jas galima palikti ten, kur įsigijote naujas, arba automobilių servise, kuriame padangas keitėte. Daugiau informacijos apie tai, kur galite palikti senas automobilių padangas, rasite šiame reportaže: 

Skaityti daugiau
Skaityti daugiau

2021.07.29

Kokių veiksmų buvo imtąsi nuo 2021 m. kovo 1d., kad nebenaudojamas elektros ir elektroninės įrangos atliekų mažėtų?

2021 m. kovo 1 d. ES šalyse įsigaliojusio ekologinio projektavimo taisyklės, kurių esmė – užtikrinti, kad buityje naudojama elektroninė įranga tarnautų kuo ilgiau. Tam, elektroninės įrangos gamintojai privalo dar ne mažiau kaip 7-10 metų tiekti atsargines dalis po įrangos gamybos nutraukimo. Minėti reikalavimai apima 31 elektronikos gaminių grupę ir galioja šaldytuvams, šildytuvams, dulkių siurbliams, skalbimo mašinoms, oro kondicionieriams, televizoriams, kompiuteriams ir kitai elektronikai.

Skaityti daugiau

Skaityti daugiau

Skaityti daugiau

Skaityti daugiau

Skaityti daugiau

2021.07.29

Nebenaudojama elektronika, kur ją dėti?

Sugedęs šaldytuvas, viryklė, kompiuteris, mobilieji telefonai, kraujospūdžio aparatas ir kiti elektronikos prietaisai neretai sukelia nepatogumų, mat juos reikia kažkur išmesti. Įdomu tai, kad viską, ko nebenaudojame, iš tiesų galime perdirbti, tačiau jų jokiu būdu negalima palikti prie konteinerių. Sužinoti, kur reikia pristatyti nebenaudojamą elektroniką, galima reportaže:

Skaityti daugiau

2021.07.29

Tingi rūšiuoti - nešk į taromatą

Ketvirtus metus skaičiuojanti taros užstato sistema Lietuvai jau padėjo pasiekti taros perdirbimo tikslą. Taromate nuskenuoti buteliai turi savo talpą, į kurią patenka pagal rūšį. Plastikas ir skardinės iškart presuojamos taromatuose, o stiklinė tara dedama atskirai. Vėliau visa surinkta tara iš užstato sistemos keliauja į užstato sistemos rūšiavimo sistemos skaičiavimo centrą Vilniuje. Daugiau apie tai galite sužinoti reportaže:Skaityti daugiau

2021.07.29

Nebegaliojantys vaistai - atgal į vaistinę

Vaistų, kurių galiojimo laikas, nurodytas ant pakuotės, yra pasibaigęs – šiukštu negalima mesti į atliekų konteinerį. Jie turi keliauti atgal į vaistinę. Vėliau jie vaistai surenkami ir vežami naikinti. Vis tik, ne viską galima atnešti į vaistinę – jos nepriima maisto papildų, kosmetikos gaminių, gyvsidabrio termometrų – tik pasenusius vaistus. Tuo tarpu, nebetinkamus vartoti maisto papildus, galima išmesti į mišrių atliekų konteinerius, termometrus – nemokamai atiduoti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Daugiau apie tai galite sužinoti reportaže:Skaityti daugiau

2021.07.29

Reikalavimai atliekų tvarkymui Lietuvoje įtvirtinti teisės aktuose

2021.07.29

Europos žaliasis susitarimas (arba kursas) - kas tai?

Klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimas kelia egzistencinę grėsmę Europai ir pasauliui. Europos žaliasis kursas, tai veiksmų gairės, kaip užtikrinti ES aplinkos apsaugos interesų apsaugą ir ekonomikos tvarumą. Tai bus pasiekta klimato ir aplinkos problemas paverčiant galimybėmis visose gyvenimo srityse ir užtikrinant, kad perėjimas būtų teisingas ir įtraukus visiems.Skaityti daugiau

2021.07.29

Žiedinė ekonomika - kas tai?

Kasmet Europos Sąjungoje susidaro apie 2,5 mlrd, tonų atliekų. Skirtingai nuo „imk – gamink – išmesk“ modelio, žiedinė ekonomika siekia kiek įmanoma sumažinti atliekų kiekį ir išteklių naudojimą pažangiu produktų projektavimu, pakartotiniu produktų naudojimu ir taisymu, perdirbimu, darniu vartojimu ir naujoviškais verslo modeliais.Skaityti daugiau

2021.07.29

Padangų panaudojimo galmybės

Aplinkos ministerijos užsakymu parengta studija ,,Padangų atliekų panaudojimo statybos ir kitų produktų gamyboje, statyboje ar kitose veiklose“, kurioje įvertintos padangų atliekų panaudojimo įvairiose veiklose galimybės, parengta analizė dėl padangų atliekų surinkimo užstato sistemos diegimo ir pateikti pasiūlymai dėl padangų atliekų surinkimo bei padangų atliekų panaudojimo ir jo skatinimo Lietuvoje.

Skaityti daugiau

2021.07.29

Kaip apdorojamos padangos?

Viena didžiausių senų padangų problemų – ilgas irimo laikotarpis ir skleidžiamos nuodingos medžiagos. Esant normalioms sąlygomis, gamtoje padanga suyra per 120–140 metų. Ar verta rinkti padangas? Kaip jos gali būti panaudojamos?

Skaityti daugiau

2021.07.29

Kaip tvarkomos atliekos?

Ar žinai, kaip atrodo atliekų kelionė po mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) gamyklą? Pirmiausia, prieš keliaudamos į priėmimo zoną, iš miesto atkeliavusios atliekos pasveriamos. Priėmimo zonoje jos patikrinamos, tada – dozuojamos į tris linijas. Kas vyksta toliau, gali sužinoti čia: 

Skaityti daugiau

2021.07.29

Atėjus pavasariui, žolė vis kelia stiebą aukštyn ir atsiranda porekis ją nuolat prižiūrėti. Kaip teisingai tvarkyti nupjautą žolę?

Biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali skaidytis ar būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu – tai šakos, lapai, žolė, sodo ir daržo atliekos ir virtuvės atliekas, išskyrus skerdieną, mėsą, žuvį, virtas daržoves. Tokias atliekas griežtai draudžiama mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerį. Šioms atliekoms tvarkyti skirtos žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės, atskiriems individualių valdų ir daugiabučių namų gyventojams išdalinti/pastatyti žaliųjų atliekų konteineriai arba tinkamas individualus kompostavimas.

Pagal Aplinkos apsaugos reikalavimų lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis taisykles nukritusius lapus, sausą žolę, nendres, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tada, kai nėra galimybių jų kompostuoti (arba kai kompostuojant gali išplisti augalų kenkėjai) ar kitaip panaudoti. Deginti jas galima ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių ir tik surinktas į krūvas. Be to, deginimas turi būti nuolat stebimas, o baigus smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu ar smėliu. Draudžiama surinktus augalus, jų dalis ar krūvas deginti miestuose ir miesteliuose, išskyrus laužų kūrenimui nustatytose vietose. Plačiau apie tai, kaip reikėtų deginti nukritusius lapus nepažeidžiant aplinkosaugos reikalavimų, Aplinkos apsaugos departamento svetainėje

Skaityti daugiau

Skaityti daugiau

Skaityti daugiau

Skaityti daugiau

Skaityti daugiau

2021.07.29

Kuo tampa jūsų išrūšiuotos plastiko atliekos?

Perdirbto plastiko panaudojimo galimybės – labai plačios. Pavyzdžiui, iš perdirbtų plastikinių pieno ar kitų gėrimų konteinerių gali būti gaminami lauko baldai, žaidimų aikštelių įranga, iš plastikinių maišelių – parko suoliukai, tvorelės, iš kamštelių – grėbliai, šluotos ar net lynai, o iš plastikinių buteliukų – marškinėliai ir net megztiniai.

Skaityti daugiau

2021.07.29

Kur keliauja surūšiuotos atliekos?

Sklando mitas, kad surūšiavus atliekas jos staiga suverčiamos į vieną mašiną, kur ir vėl susimaišo į vieną krūvą. Vis tik, tai – itin klaidingas mitas, mat kiekvienoje šiukšliavežėje yra atskiros sekcijos skirtingoms atliekų rūšims. Daugiau apie tai žiūrėkite reportaže:Skaityti daugiau

2021.07.29

Popieriaus perdirbimas - kodėl to reikia?

Išrūšiuotas popierius atkeliauja į popieriaus perdirbimo gamyklą – čia ji darkart atidžiai perrūšiuojama. Kuo daugiau surenkama popieriaus, tuo daugiau galima išsaugoti medžių – tam reikia popieriaus nemesti su mišriomis komunalinėmis atliekomis, neužteršti ir popieriaus konteinerių. Kaip perdirbamas popierius, ir kuo jis pavirsta, galite pamatyti reportaže:Skaityti daugiau

2021.07.29

Kokius stiklo gaminius galima perdirbti, o kokių - ne?

Išrūšiuotas stiklas atkeliauja į stiklo gamyklą, kur seno stiklo duženos virsta nauja stiklo tara. Ar žinojote, jog naujos stiklo taros apie 60 proc. sudaro senoji tara? Vis tik, kad jį perdirbti būtų lengviau, reikėtų atidžiai rūšiuoti: į stiklui skirtus konteinerius nemesti veidrodžių, keramikos gaminių – taip yra užteršiamas visas konteineris. Kaip senas stiklas virsta nauju, galite pamatyti reportaže:Skaityti daugiau

2021.07.29

Kur dėti nebetinkamas knygas?

Pagarba knygai reikalauja ją išsaugoti, bet ar visuomet tai įmanoma? Kur yra laukiamos nebereikalingos knygos?
Skaitykite

2021.07.29

Vienkartinių plastikinių gaminių naudojimo apribojimai

Vienkartiniai plastikiniai gaminiai gaminami vien tik ar iš dalies iš plastiko ir dažniausiai yra skirti naudoti tik vieną kartą arba trumpą laiką, o po to jie išmetami. ES siekia sumažinti mūsų išmetamų plastiko šiukšlių kiekį. Bus uždraustos vienkartinės plastikinės lėkštės, stalo įrankiai, šiaudeliai, balionėlių lazdelės ir ausų krapštukai.

Skaityti daugiau

2021.07.29

Ką turėtume žinoti apie fejerverkus?

Jei su fejerverkais elgiamasi neatsakingai, jie gali tapti pavojingi ne tik dėl savo sprogstamosios galios, bet ir dėl sukeliamos taršos. Fejerverkų gamyboje yra naudojami įvairių cheminių medžiagų mišiniai, kurie iššovus fejerverkui patenka į orą ir jį užteršia. Todėl kvėpuojant šiomis medžiagos, padidėja rizika atsirasti įvairiems kvėpavimo takų sutrikimams.

Skaityti daugiau

2021.07.29

Nematoma tarša - kas tai?

Siekdami mažinti atliekų kiekius dalinamės daiktais, rūšiuojame atliekas, galvojame kaip protingai pirkti, bet pasirodo, kad viso to gali nepakakti, nes didelės, nors ir nematomos taršos kaltininkus galime rasti ir savo namuose ar net rankinėje. Susipažinkite su grėsminga naujos kartos - nematoma tarša ir sužinokite, kaip ją galima sumažinti.

Skaityti daugiau

2021.07.29

Nuo 2008 m. beveik kiekvieną pavasarį organizuojama viešųjų erdvių tvarkymo akcija. 2021 m. ši akcija atnaujino komandą, patobulino akcijos formatą ir sukūrė išmaniąją programėlę. Kokia tai akcija?

„Darom“ – tai judėjimas, turintis sveiko ir švaraus nuo atliekų pasaulio viziją. Nuo 2008 m. kasmet prie akcijos prisijungia šimtai tūkstančių lietuvių ir tai viena reikšmingiausių pilietinių iniciatyvų, siekianti kovoti su atliekų problema. Kasmetinis aplinkos švarinimas be abejonės prisideda prie sąmoningumo didinimo dėl pasaulinės atliekų problemos, o svarbiausia – sutelkia žmones, institucijas bei verslą vieningoms pastangoms tai spręsti. Aplinkos švarinimo diena tėra „Darom“ manifestas, iš tiesų siekiama esminių pokyčių.

„Švaros ambasadoriai“ – „Darom“ ir Atliekų kultūra bendras projektas.

Skaityti daugiau

Skaityti daugiau

Žiūrėti video

2021.07.29

Kaip turėtume elgtis pasivaikščiojimo metu miške radote didelį kiekį atliekų

Jei randate didelį kiekį nelegaliai suverstų atliekų, skambinkite parko direkcijai arba to regiono aplinkos apsaugos departamentui bendruoju AAD numeriu (85 273 2995). Išvydę daromą nusikaltimą – metamas šiukšles, užfiksuokite ir skambinkite policijai 112. Fiksuotą vaizdinę medžiagą ir vietos koordinates išsiųskite:[email protected]

Skaityti daugiau

2021.07.29

Kaip kuo ilgiau išlaikyti mėsą daržoves šviežias?

Dažnai perkame didesnį kiekį maisto produktų vien dėl to, kad kilogramas daržovių ar mėsos kainuoja gerokai mažiau nei 200 ar 300 gramų, o nesuspėjus suvartoti laiku – lengva ranka juos išmetame. Kokią žalą aplinkai tuo darome ir kaip galėtume kuo ilgiau išlaikyti mėsą ir daržoves šviežias ir skanias bei kaip geriau išnaudoti jų likučius:Skaityti daugiau

2021.07.29

Ką daryti su nereikalingais, bet dar tinkamais naudoti daiktais? 

Naujinant ar tvarkantis namus, atrandame įvairiausių daiktų, kurie mums – jau nebereikalingi, tačiau kitiems gali pasitarnauti. Europinė praktika rodo, kad net 30 proc. visų išmetamų daiktų dar gali būti naudingi. Būtent todėl nuo 2019 metų vasaros pradžios Vilniaus apskrityje veikia keliolika dalijimosi stotelių „Dėk‘ui“, į kurias gyventojai gali pristatyti kokybiškus, tačiau jiems nebereikalingus daiktus. Panašios stotelės veikia ir Utenos regione (tinklas – „Dalinkimės“), Šiaulių regione („Daiktų kiemas“), Alytaus regione („TikoTiks“) bei kituose Lietuvos regionuose. Visas šias stoteles prižiūri regioniniai atliekų tvarkymo centrai. Apie stoteles „Dėk‘ui“ daugiau sužinoti galite čia: 

Skaityti daugiau
Skaityti daugiau

2021.07.29

Kodėl reikia tausoti maistą ir ką daryti, kad maisto atliekų susikauptų kuo mažiau ?

Skaičiuojama, kad dėl neapskaičiavimo, neatsakingo vartojimo ir kitų priežasčių lieka labai daug nesunaudotų maisto produktų, kurie keliauja tiesiai į mišrių atliekų konteinerius. Tai ne tik tuština žmonių pinigines, bet ir didina taršą pasaulyje. Todėl prieš einant apsipirkti reikia pasidairyti, ką turime namuose, o tada – pagalvoti, kiek mes kartų gaminsime, kiek žmonių valgys. Galiausiai reikėtų susidaryti savaitės valgiaraštį ir tik tuomet keliauti į parduotuvę. Daugiau naudingų patarimų galite rasti čia:

Skaityti daugiau

2021.07.29

Šiukšlinimas žudo gamtą

Neatsakingas elgesys virsta šiukšlių kalnais ir užteršia tai, kuo didžiuojamės. Neatsakingo elgesio padariniai šiurpina.

Skaityti daugiau

2021.07.29

Siekdama užtikrinti darnų valstybių vystymąsi, Lietuva, kaip ir kitos 192valstybės, 2015 m. įsipareigojo iki 2030 m. įgyvendinti Jungtinių Tautų nustatytus Darnais vystymosi tikslus, apimančius aplinkos apsaugos, ekonominio vystymosi ir socialinės gerovės sritis. Kiekvienas iš sių tikslų turi atskirą sąrašą uždavinių, kurių viso 196. Kiek tikslų, t. y. tvarumo sričių, keliama Darnaus vystymosi darbotvarkėje?

Darnus vystymasis – modernios ir atsakingos valstybės bei jos visuomenės raidos kelias, kuris remiasi trimis lygiavertėmis politikos sritimis – aplinkos apsauga, ekonominiu vystymusi ir socialine gerove. 

Darnaus vystymosi tikslai iki 2030 m.: 1) Panaikinti visų formų skurdą; 2) Panaikinti badą, užtikrinti apsirūpinimą maistu ir geresnę mitybą, skatinti darnų žemės ūkį; 3) Užtikrinti sveiką gyvenimą ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę; 4) Užtikrinti visaapimantį ir lygiavertį kokybišką švietimą ir skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi; 5) Pasiekti lyčių lygybę ir įgalinti moteris ir mergaites; 6) Užtikrinti visiems vandens prieinamumą, darnų valdymą ir sanitariją; 7) Užtikrinti visiems prieigą prie prieinamos, patikimos, darnios ir modernios energijos; 8) Skatinti tvarų, visaapimantį ir darnų ekonominį augimą, produktyvų įdarbinimą ir tinkamą darbą; 9) Plėtoti atsparią infrastruktūrą, skatinti visa apimančią ir darnią industrializaciją ir skatinti inovacijas; 10) Sumažinti nelygybę valstybėse ir tarp valstybių; 11) Padaryti miestus ir žmonių apgyventas vietoves saugias, atsparias ir darnias; 12) Užtikrinti darnaus vartojimo ir gamybos modelius; 13) Imtis skubių kovos su klimato kaita ir jos padariniais veiksmų; 14) Išsaugoti ir darniam vystymui naudoti vandenynų ir jūrų išteklius; 15) Saugoti, atkurti, skatinti darnų žemės ekosistemų naudojimą, darniai valdyti miškus, kovoti su dykumėjimu, sustabdyti žemės degradaciją, sustabdyti bioįvairovės praradimą; 16) Skatinti taikias visuomenes darniam vystymuisi, užtikrinti prieigą prie teisingumo visiems ir sukurti efektyvias, atskaitingas visų lygių institucijas; 17) Stiprinti vystymosi darbotvarkės įgyvendinimo priemones ir pagyvinti globalią partnerystę darniam vystymuisi.

Už Darnaus vystymosi darbotvarkės 2030 įgyvendinimą nacionaliniu lygiu atsakingos visos ministerijos pagal kompetenciją, pagrindinės koordinuojančios institucijos yra Aplinkos ministerija, o URM koordinuoja Darnaus vystymosi darbotvarkės 2030  įgyvendinimą vystomojo bendradarbiavimo aspektu.

2021 m. darnaus vystymosi indekso duomenimis, Lietuva atsilieka nuo kaimyninių šalių (Latvijos, Estijos ir Lenkijos) ir užima 31 vietą.

Skaityti daugiau

Skaityti daugiau

2021.07.29

Koronaviso pandemija lėmė didesnius plastiko gamybos ir vartojimo pokyčius bei išaugusį šių atliekų kiekį. Kokios rūšies atliekomis 2121 m. papildytas Europos jūsų pakrantes teršiančių šiukšlių sąrašas?

Su COVID-19 siejami produktai, tokie kaip vienkartinės kaukės ir pirštinės, yra naujas objektas, randamas jūros pakrantėje, kuris nuo 2021 m. yra įtrauktas į Europos pakrantes teršiančių šiukšlių sąrašą.    

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) pandemijos pradžioje įvertino, kad visame pasaulyje per mėnesį buvo reikalinga 89 mln. medicininių kaukių ir 76 mln. pirštinių. Įvertinta, kad pasaulyje kas minutę išmetama apie 3 mln. tokių kaukių.

Maždaug 80 % plastiko šiukšlių į jūrą patenka iš sausumos šaltinių, likusi dalis susidaro dėl jūroje vykdomos veiklos. Išmestos plastiko atliekos ilgai išlieka jūros aplinkoje. Plastiko gyvavimo trukmė gali siekti iki 450 metų, jis nesuyra, o suskyla į mažesnius plastiko gabalėlius, vadinamus mikroplastikais. 

Skaityti daugiau

Skaityti daugiau

Skaityti daugiau

2021.07.29

Visagino Europe Direct informacijos centras kartu su Lietuvos dailininkais karikatūristais 2021m. pristatė karikatūrų parodą. Kaip manote, kaip pavadinta paroda?

Paroda pavadinta „Kursu žaliu, smagiai galiu“. Tradicinės parodos tema atspindi Europos Žaliojo kurso temas: ekologiją, draugišką aplinkai veiklą, energetiką, klimato kaitos problemas. Šios parodos tikslas – pasitelkiant humorą, pažvelgti į žmogaus santykio su gamta klaidas, daromą neigiamą poveikį ne tik aplinkai, bet ir mums patiems. Parodoje dalyvavo net 42 Lietuvos dailininkai, kurie specialiai šiai parodai sukūrė ir pristatė 198 darbus.

Skaityti daugiau

2021.07.29

Kiek vidutiniškai šiuo metu tekstilės atliekų išmeta vienas europietis per metus?

Tekstilės atliekų prevencija turi didelį potencialą, visų pirma mažinant tekstilės vartojimą, skatinant ekologinį projektavimą ir galiausiai pakartotinį naudojimą. Siekiant sudaryti tam palankias sąlygas, dėmesys turėtų būti skiriamas gaminių projektavimui, kad būtų skatinama naudoti patvarias ir ilgalaikes medžiagas, o parama turėtų būti teikiama remontui (pvz., teikiant mokesčių lengvatas) ir pakartotiniam naudojimui (pvz., nustatant taisykles).

Atskira tekstilės atliekų surinkimo sistema Lietuvoje veikia didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir minimaliai – didesniuose miestuose, specialiais tekstilės atliekų surinkimo konteineriais.

Europiečiai kasmet sunaudoja beveik 26 kg ir išmeta apie 11 kg tekstilės gaminių. Panaudoti drabužiai gali būti eksportuojami už ES ribų, tačiau dažniausiai (87 proc.) yra sudeginami arba išvežami į sąvartynus.

„Eurostat“ duomenimis, vienas namų ūkis Lietuvoje praėjusiais metais tinkamai surūšiavo tik 1,5 kg tekstilės atliekų iš 10,2 kg tenkančių vienam namų ūkiui. Visoje Europos Sąjungoje tinkamai išrūšiuojama žymiai didesnė tekstilės atliekų dalis – 7,4 kg iš 10,2 kg.

Visame pasaulyje perdirbama mažiau nei 1 proc. drabužių – iš dalies dėl to, kad stokojama tam tinkamų technologijų.

Skaityti daugiau

Skaityti daugiau

Skaityti daugiau

Žiūrėti video

Skaityti daugiau

2021.07.29

Lietuvoje maisto kiekis atliekų mišriame komunalinių atliekų sraute sudaro apie 15 proc. Kiek vidutiniškai maisto atliekų per metus išmeta vienas Lietuvos gyventojas?

Aplinkos ministerijos parengtame Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 m. plano projekte numatytos užduotys regionams iki 2023 m. gruodžio 31 d. įdiegti maisto ir virtuvės atliekų rūšiuojamąjį surinkimą.

2019 m. maisto atliekų (atskirai surinktų ir mišriame komunalinių atliekų sraute) susidarė 114,5 tūkst. tonų. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2019 m. maisto atliekų konteineriuose surinkta 1,07 tūkst. tonų maisto atliekų, o 2020 m. jau 2,2 tūkst. tonų.

Lietuvoje maisto atliekų kiekis mišriame komunalinių atliekų sraute sudaro apie 15 proc., o vienam šalies gyventojui tenka vidutiniškai 41 kg maisto atliekų per metus. Pasauliniu mastu vienam gyventojui vidutiniškai tenka 121 kilogramas.

Skaityti daugiau

Žiūrėti video

Žiūrėti video

2021.07.29

2021 m. rudenį Glazge vyko 26-oji Jungtinių tautų (JT) klimato kaitos konferencija, kurioje susirinkusios šalys sprendė problemas, padėsiančias įgyvendinti Paryžiaus susitarimo ir JT bendrosios klimato kaitos konvencijos tikslus. Kaip vadinasi ši konferencija?

Kiekviena Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos COP26 diena skirta tam tikrai temai: transportui, lyčių lygybei, mokslui ir inovacijoms, energetikai, finansams, gamtai ir žemės naudojimui, jaunimui ir visuomenei, miestams, regionams, klimato kaitos padariniams ir žalai, ir kt. Vienas svarbiausių iš priimtų sprendimų – apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5 °C.

Skaityti daugiau

Skaityti daugiau

Skaityti daugiau

2021.07.29

Kaip vadinasi Giedriaus Bučo reportažas, kuriam konkurse "Žmogus ir aplinka" skirta pirmoji vieta?

Devynioliktąjį kartą surengto žurnalistų kūrybinio konkurso „Žmogus ir aplinka“ pirmąją vietą pelnė nepriklausomas autorius Giedrius Bučas už reportažą „Karalius nuogas arba kaip mes bandome apgauti save“. Vertindamas pirmąjį vietą pelniusį darbą apie Lietuvoje susidarančius komunalinių atliekų kiekius ir sąvartynų problemą, aplinkos ministras sykiu išreiškė viltį, kad sąvartynų tema žurnalistams bus nebe tokia aktuali jau šio dešimtmečio pabaigoje, nes dabartinė Vyriausybė įsibėgėjo įgyvendinti atliekų tvarkymo revoliuciją, sudarančią sąlygas veiksniai žiedinei ekonomikai.

Skaityti daugiau

2021.07.29

Kiek į jūras ir vandenynus kasmet patenka šiukšlių?

Kasmet į jūras ir vandenynus patenka maždaug 10 milijonų tonų šiukšlių. Plastmasė, daugiausia plastmasinės pakuotės, pvz., buteliai nuo gėrimų arba vienkartiniai įpakavimo maišeliai, yra svarbiausios atliekos, aptinkamos jūrinėje aplinkoje. Sąrašą galima tęsti: apgadinti žvejybiniai tinklai, virvės, higieniniai paketai, tamponai, vatos pagaliukai, prezervatyvai, cigarečių nuorūkos, vienkartiniai žiebtuvėliai ir t. t.

Skaityti daugiau

2021.07.29

Kaip atsikratyti kiemuose pamirštų, senų ir nenaudojamų automobilių?

Likimo valiai palikti neeksploatuojami automobiliai – aplinkos skauduliai, kurie ne tik užgriozdina kiemus ir darko vaizdą juose, bet ir kelia grėsmę aplinkai. Ką daryti su neeksploatuojamu savo ar neatsakingo kaimyno automobiliu?Skaityti daugiau

2021.07.29

Kokias pasekmes sukelia klimato kaita?

Dėl besikeičiančio klimato šyla oro ir vandenynų temperatūra, tirpsta kalnų sniegas ir abiejų žemės polių ledynai. Dėl ledynų tirpsmo ir vandens šiluminio plėtimosi kyla pasaulinis vandens lygis, didėja potvynių ir visiškų apsėmimų pavojus (1901–2010 m. vid. vandens lygis išaugo 19 cm). Nyksta nespėjančios prisitaikyti sausumos ir vandenynų gyvūnų ir augalų rūšys. Skursta bioįvairovė, didėja invazinių rūšių atvejai į kitus naujus plotus, šiaurės kryptimi slenkasi tropinės ligos.

Skaityti daugiau

2021.07.29

Kaip aš galėčiau prisidėti prie klimato kaitos mažinimo?

Prie klimato kaitos mažinimo prisidėsite atsakingai vartodami, rūšiuodami, dalindamiesi nebereikalingais bet tinkamais naudoti daiktais taip skatindami antrinį panaudojimą.

Skaityti daugiau

2021.07.29

Kas yra atliekų piktogramos?

Atliekų piktogramos, tai atliekų ženklinimo sistema, kai tuo pačiu simboliu žymima ir gaminio pakuotė, ir konteineris, į kurį ji turi keliauti rūšiuojant. Taip siekiama supaprastinti informaciją apie atliekų rūšiavimą. Sistema pradėta kurti ir įgyvendinti Danijoje.

Skaityti daugiau

2021.07.29

Kas įskaičiuota į vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokestį?

Į vietinės rinkliavos mokestį už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įskaičiuoti mokesčiai už: infrastruktūros sukūrimą ir palaikymą; komunalinių atliekų surinkimą; atliekų rūšiavimą MBA (mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose); didelių gabaritų atliekų surinkimą; žaliųjų atliekų surinkimą ir kompostavimą; šių atliekų surinkimo aikštelių eksploataciją; sąvartynų eksploataciją ir jų priežiūrą po uždarymo; atliekų tvarkymo sistemos administravimą.

Skaityti daugiau

2021.07.29

Šiukšlinimas žudo gamtą

Neatsakingas elgesys virsta šiukšlių kalnais ir užteršia tai, kuo didžiuojamės. Neatsakingo elgesio padariniai šiurpina.Skaityti daugiau

2021.07.29

Kas yra "Atliekų kultūra"?

„Atliekų kultūra“ gimė iš paprasto, bet labai aiškaus ir svarbaus tikslo – informuoti visuomenę apie tai, kaip veikia atliekų tvarkymo sistema ir kaip jie turėtų elgtis su atliekomis. Labai greitai „Atliekų kultūros“ pavadinimas tapo savarankišku kultūros reiškiniu, kuris ne tik perteikia, bet ir kuria gyvenimo vertybes, o „Atliekų kultūra“ tapo bendrine sąvoka.Skaityti daugiau

2021.07.29

Meno jėga

Perteklinis vartojimas, šiukšlinimas, netinkamas atliekų perdirbimas kelia pasipiktinimą ir skatina visus susitelkti vardan aplinkos išsaugojimo. Menininkai ne išimtis. Jų puikūs darbai yra įtaigi priemonė keistis.Skaityti daugiau

2021.07.29

Kaip tvarkyti atliekas pandemijos metu?

Pandemijos metu atliekų surinkimas nesustoja. Vis dėlto, dėl susiklosčiusių aplinkybių atliekas tvarkyti turime kur kas atidžiau. Asmenys, esantys saviizoliacijoje arba žinantys, kad serga koronavirusu, panaudotas servetėles, apsaugines kaukes ir kitas panašaus pobūdžio atliekas kaupti atskiriame maiše – jam prisipildžius, jį reikia supakuoti į dar vieną. Atliekų nereikėtų nešti patiems – paprašykite, kad tą padarytų kaimynai ar draugai. Daugiau informacijos, kaip tvarkyti atliekas pandemijos metu, galite rasti čia:Skaityti daugiau
Ir čia Skaityti daugiau

Mažiesiems dalyviams

Organizatorius

Globėjas

Informacinis partneris

Partneriai

Rėmėjai