„Atliekų kultūra“ egzaminas 2024

Ar galima išmatuoti kaip mums sekasi rūšiuoti? Tokie rodikliai yra. Jie leidžia įvertinti kiek vienas gyventojas į mišrių atliekų konteinerius išmeta atliekų, kurias reikėtų išrūšiuoti, bei gyventojų rūšiavimo įpročių pokyčius ir pastangas jų siekiant.

Skaityti daugiau

Tekstilės gaminiams pagaminti sunaudojami milžiniški resursai, tačiau pastebima, kad tekstilės atliekų susidaro vis daugiau. Ką gi daryti su nebereikalingasi tekstilės gaminiais?

Skaityti daugiau

Ne vietoje išmestos nuorūkos – neįtikėtini kiekiai tiksinčių bombų. Nuorūkos ne tik įvardijamos kaip vienos dažniausių gaisrų sukėlėjų, bet jose yra daugybė nuodingų medžiagų, kurios pasklinda į aplinką.

Skaityti daugiau

Ar žinojai, kad didžioji pusiau požeminių konteinerių dalis yra po žeme – jie yra įkasti 1,6–1,9 metrų gylyje? Tokiame gylyje vyrauja 6–7 laipsnių temperatūra – tai apsaugo nuo atliekų skleidžiamo kvapo. O ar galėtum pasakyti, kiek kartų pusiau požeminis konteineris yra talpesnis nei įprastas?
Skaityti daugiau

Prabėgus didžiosioms metų šventėms, daugelį gyventojų kamuoja klausimas, kur dėti Kalėdų eglutę, kambarį puošusią kelias savaites ar net mėnesį, ir kaip ją iškeldinti iš namų kuo patogiau ir paprasčiau. Tad, kur jos turi keliauti?

Skaityti daugiau
Skaityti daugiau

Kur dėti plastiko butelius nuo cheminių valiklių ir ploviklių? Kur išmesti po remonto likusius dažus? Nemažai žmonių neretai net nesusimąsto, kokios atliekos yra pavojingos ir kaip jas tvarkyti. O šių atliekų apstu, tai – namų ūkiuose atlikę buitinės chemijos produktai, lakai, dažai, skiedikliai, jų pakuotės, pasenę vaistai, baterijos ir elektroniniai prietaisai, gyvsidabrio turintys gaminiai. Kur jas dėti, gali sužinoti čia: 
Skaityti daugiau

Universalios atliekų rūšiavimo taisyklės nurodo, jog į stiklo – žaliąjį – konteinerį metamos stiklinės pakuotės: buteliai, indai ir stiklinės pakuotės, stiklainiai be dangtelių, taip pat stiklo duženos bei atraižos. Pašalinamų pakuočių plauti nebūtina, nereikia nulupti ir etikečių, svarbu išpilti jose likusius skysčius. Ką dar turėtum žinoti?
Skaityti daugiau
arba klausyk: Klausyti

Klausimas, kur padėti senas, nebetinkamas eksploatuoti automobilių padangas, yra bene aktualiausias, vos tik atėjus padangų keitimų sezonu. Vis tik, atsakymas slypi arčiau, nei atrodo – juk jas galima palikti ten, kur įsigijote naujas, arba automobilių servise, kuriame padangas keitėte. Daugiau informacijos apie tai, kur galite palikti senas automobilių padangas, rasite šiame reportaže: 
Skaityti daugiau
Skaityti daugiau

Sugedęs šaldytuvas, viryklė, kompiuteris, mobilieji telefonai, kraujospūdžio aparatas ir kiti elektronikos prietaisai neretai sukelia nepatogumų, mat juos reikia kažkur išmesti. Įdomu tai, kad viską, ko nebenaudojame, iš tiesų galime perdirbti, tačiau jų jokiu būdu negalima palikti prie konteinerių. Sužinoti, kur reikia pristatyti nebenaudojamą elektroniką, galima reportaže:

Skaityti daugiau

Ketvirtus metus skaičiuojanti taros užstato sistema Lietuvai jau padėjo pasiekti taros perdirbimo tikslą. Taromate nuskenuoti buteliai turi savo talpą, į kurią patenka pagal rūšį. Plastikas ir skardinės iškart presuojamos taromatuose, o stiklinė tara dedama atskirai. Vėliau visa surinkta tara iš užstato sistemos keliauja į užstato sistemos rūšiavimo sistemos skaičiavimo centrą Vilniuje. Daugiau apie tai galite sužinoti reportaže:Skaityti daugiau

Vaistų, kurių galiojimo laikas, nurodytas ant pakuotės, yra pasibaigęs – šiukštu negalima mesti į atliekų konteinerį. Jie turi keliauti atgal į vaistinę. Vėliau jie vaistai surenkami ir vežami naikinti. Vis tik, ne viską galima atnešti į vaistinę – jos nepriima maisto papildų, kosmetikos gaminių, gyvsidabrio termometrų – tik pasenusius vaistus. Tuo tarpu, nebetinkamus vartoti maisto papildus, galima išmesti į mišrių atliekų konteinerius, termometrus – nemokamai atiduoti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Skaityti daugiau

Susipažinkite su pagrindiniais iš jų:

Lietuvos Respublikos Konstitucija
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas
Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas

Klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimas kelia egzistencinę grėsmę Europai ir pasauliui. Europos žaliasis kursas, tai veiksmų gairės, kaip užtikrinti ES aplinkos apsaugos interesų apsaugą ir ekonomikos tvarumą. Tai bus pasiekta klimato ir aplinkos problemas paverčiant galimybėmis visose gyvenimo srityse ir užtikrinant, kad perėjimas būtų teisingas ir įtraukus visiems.Skaityti daugiau

Kasmet Europos Sąjungoje susidaro apie 2,5 mlrd, tonų atliekų. Skirtingai nuo „imk – gamink – išmesk“ modelio, žiedinė ekonomika siekia kiek įmanoma sumažinti atliekų kiekį ir išteklių naudojimą pažangiu produktų projektavimu, pakartotiniu produktų naudojimu ir taisymu, perdirbimu, darniu vartojimu ir naujoviškais verslo modeliais.Skaityti daugiau

Aplinkos ministerijos užsakymu parengta studija ,,Padangų atliekų panaudojimo statybos ir kitų produktų gamyboje, statyboje ar kitose veiklose“, kurioje įvertintos padangų atliekų panaudojimo įvairiose veiklose galimybės, parengta analizė dėl padangų atliekų surinkimo užstato sistemos diegimo ir pateikti pasiūlymai dėl padangų atliekų surinkimo bei padangų atliekų panaudojimo ir jo skatinimo Lietuvoje.

Skaityti daugiau

Viena didžiausių senų padangų problemų – ilgas irimo laikotarpis ir skleidžiamos nuodingos medžiagos. Esant normalioms sąlygomis, gamtoje padanga suyra per 120–140 metų. Ar verta rinkti padangas? Kaip jos gali būti panaudojamos?

Skaityti daugiau

Ar žinai, kaip atrodo atliekų kelionė po mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) gamyklą? Pirmiausia, prieš keliaudamos į priėmimo zoną, iš miesto atkeliavusios atliekos pasveriamos. Priėmimo zonoje jos patikrinamos, tada – dozuojamos į tris linijas. Kas vyksta toliau, gali sužinoti čia: 

Skaityti daugiau

Perdirbto plastiko panaudojimo galimybės – labai plačios. Pavyzdžiui, iš perdirbtų plastikinių pieno ar kitų gėrimų konteinerių gali būti gaminami lauko baldai, žaidimų aikštelių įranga, iš plastikinių maišelių – parko suoliukai, tvorelės, iš kamštelių – grėbliai, šluotos ar net lynai, o iš plastikinių buteliukų – marškinėliai ir net megztiniai.

Skaityti daugiau

Sklando mitas, kad surūšiavus atliekas jos staiga suverčiamos į vieną mašiną, kur ir vėl susimaišo į vieną krūvą. Vis tik, tai – itin klaidingas mitas, mat kiekvienoje šiukšliavežėje yra atskiros sekcijos skirtingoms atliekų rūšims. Daugiau apie tai žiūrėkite reportaže:Skaityti daugiau

Išrūšiuotas popierius atkeliauja į popieriaus perdirbimo gamyklą – čia ji darkart atidžiai perrūšiuojama. Kuo daugiau surenkama popieriaus, tuo daugiau galima išsaugoti medžių – tam reikia popieriaus nemesti su mišriomis komunalinėmis atliekomis, neužteršti ir popieriaus konteinerių. Kaip perdirbamas popierius, ir kuo jis pavirsta, galite pamatyti reportaže:Skaityti daugiau

Išrūšiuotas stiklas atkeliauja į stiklo gamyklą, kur seno stiklo duženos virsta nauja stiklo tara. Ar žinojote, jog naujos stiklo taros apie 60 proc. sudaro senoji tara? Vis tik, kad jį perdirbti būtų lengviau, reikėtų atidžiai rūšiuoti: į stiklui skirtus konteinerius nemesti veidrodžių, keramikos gaminių – taip yra užteršiamas visas konteineris. Kaip senas stiklas virsta nauju, galite pamatyti reportaže:Skaityti daugiau

Pagarba knygai reikalauja ją išsaugoti, bet ar visuomet tai įmanoma? Kur yra laukiamos nebereikalingos knygos?
Skaitykite

Vienkartiniai plastikiniai gaminiai gaminami vien tik ar iš dalies iš plastiko ir dažniausiai yra skirti naudoti tik vieną kartą arba trumpą laiką, o po to jie išmetami. ES siekia sumažinti mūsų išmetamų plastiko šiukšlių kiekį. Bus uždraustos vienkartinės plastikinės lėkštės, stalo įrankiai, šiaudeliai, balionėlių lazdelės ir ausų krapštukai.

Skaityti daugiau

Jei su fejerverkais elgiamasi neatsakingai, jie gali tapti pavojingi ne tik dėl savo sprogstamosios galios, bet ir dėl sukeliamos taršos. Fejerverkų gamyboje yra naudojami įvairių cheminių medžiagų mišiniai, kurie iššovus fejerverkui patenka į orą ir jį užteršia. Todėl kvėpuojant šiomis medžiagos, padidėja rizika atsirasti įvairiems kvėpavimo takų sutrikimams.

Skaityti daugiau

Siekdami mažinti atliekų kiekius dalinamės daiktais, rūšiuojame atliekas, galvojame kaip protingai pirkti, bet pasirodo, kad viso to gali nepakakti, nes didelės, nors ir nematomos taršos kaltininkus galime rasti ir savo namuose ar net rankinėje. Susipažinkite su grėsminga naujos kartos - nematoma tarša ir sužinokite, kaip ją galima sumažinti.

Skaityti daugiau

Jei randate didelį kiekį nelegaliai suverstų atliekų, skambinkite parko direkcijai arba to regiono aplinkos apsaugos departamentui bendruoju AAD numeriu (85 273 2995). Išvydę daromą nusikaltimą – metamas šiukšles, užfiksuokite ir skambinkite policijai 112. Fiksuotą vaizdinę medžiagą ir vietos koordinates išsiųskite:[email protected]

Skaityti daugiau

Dažnai perkame didesnį kiekį maisto produktų vien dėl to, kad kilogramas daržovių ar mėsos kainuoja gerokai mažiau nei 200 ar 300 gramų, o nesuspėjus suvartoti laiku – lengva ranka juos išmetame. Kokią žalą aplinkai tuo darome ir kaip galėtume kuo ilgiau išlaikyti mėsą ir daržoves šviežias ir skanias bei kaip geriau išnaudoti jų likučius:Skaityti daugiau

Europinė praktika rodo, kad net 30 proc. visų išmetamų daiktų dar gali būti naudingi. Būtent todėl nuo 2019 metų vasaros pradžios Vilniaus apskrityje veikia keliolika dalijimosi stotelių „Dėk‘ui“, į kurias gyventojai gali pristatyti kokybiškus, tačiau jiems nebereikalingus daiktus.
Skaityti daugiau
Skaityti daugiau

Skaičiuojama, kad dėl neapskaičiavimo, neatsakingo vartojimo ir kitų priežasčių lieka labai daug nesunaudotų maisto produktų, kurie keliauja tiesiai į mišrių atliekų konteinerius. Tai ne tik tuština žmonių pinigines, bet ir didina taršą pasaulyje. Naudingų patarimų galite rasti čia:
Skaityti daugiau

Neatsakingas elgesys virsta šiukšlių kalnais ir užteršia tai, kuo didžiuojamės. Neatsakingo elgesio padariniai šiurpina.

Skaityti daugiau

Skaityti daugiau

Skaityti daugiau

Skaityti daugiau

Skaityti daugiau

Skaityti daugiau

Skaityti daugiau

Skaityti daugiau

Žiūrėti video

Skaityti daugiau

Skaityti daugiau

Žiūrėti video

Žiūrėti video

Skaityti daugiau

Kasmet į jūras ir vandenynus patenka maždaug 10 milijonų tonų šiukšlių. Plastmasė, daugiausia plastmasinės pakuotės, pvz., buteliai nuo gėrimų arba vienkartiniai įpakavimo maišeliai, yra svarbiausios atliekos, aptinkamos jūrinėje aplinkoje. Sąrašą galima tęsti: apgadinti žvejybiniai tinklai, virvės, higieniniai paketai, tamponai, vatos pagaliukai, prezervatyvai, cigarečių nuorūkos, vienkartiniai žiebtuvėliai ir t. t.

Skaityti daugiau

Likimo valiai palikti neeksploatuojami automobiliai – aplinkos skauduliai, kurie ne tik užgriozdina kiemus ir darko vaizdą juose, bet ir kelia grėsmę aplinkai. Ką daryti su neeksploatuojamu savo ar neatsakingo kaimyno automobiliu?Skaityti daugiau

Dėl besikeičiančio klimato šyla oro ir vandenynų temperatūra, tirpsta kalnų sniegas ir abiejų žemės polių ledynai. Dėl ledynų tirpsmo ir vandens šiluminio plėtimosi kyla pasaulinis vandens lygis, didėja potvynių ir visiškų apsėmimų pavojus (1901–2010 m. vid. vandens lygis išaugo 19 cm).

Skaityti daugiau

Prie klimato kaitos mažinimo prisidėsite atsakingai vartodami, rūšiuodami, dalindamiesi nebereikalingais bet tinkamais naudoti daiktais taip skatindami antrinį panaudojimą.

Skaityti daugiau

Atliekų piktogramos, tai atliekų ženklinimo sistema, kai tuo pačiu simboliu žymima ir gaminio pakuotė, ir konteineris, į kurį ji turi keliauti rūšiuojant. Taip siekiama supaprastinti informaciją apie atliekų rūšiavimą. Sistema pradėta kurti ir įgyvendinti Danijoje.

Skaityti daugiau

Skaityti daugiau

Neatsakingas elgesys virsta šiukšlių kalnais ir užteršia tai, kuo didžiuojamės. Neatsakingo elgesio padariniai šiurpina.Skaityti daugiau

„Atliekų kultūra“ gimė iš paprasto, bet labai aiškaus ir svarbaus tikslo – informuoti visuomenę apie tai, kaip veikia atliekų tvarkymo sistema ir kaip jie turėtų elgtis su atliekomis. Labai greitai „Atliekų kultūros“ pavadinimas tapo savarankišku kultūros reiškiniu, kuris ne tik perteikia, bet ir kuria gyvenimo vertybes, o „Atliekų kultūra“ tapo bendrine sąvoka.Skaityti daugiau

Perteklinis vartojimas, šiukšlinimas, netinkamas atliekų perdirbimas kelia pasipiktinimą ir skatina visus susitelkti vardan aplinkos išsaugojimo. Menininkai ne išimtis. Jų puikūs darbai yra įtaigi priemonė keistis.Skaityti daugiau

Pandemijos metu atliekų surinkimas nesustoja. Asmenys, esantys saviizoliacijoje arba žinantys, kad serga koronavirusu, panaudotas servetėles, apsaugines kaukes ir kitas panašaus pobūdžio atliekas kaupti atskiriame maiše – jam prisipildžius, jį reikia supakuoti į dar vieną. Daugiau informacijos, kaip tvarkyti atliekas pandemijos metu, galite rasti čia:Skaityti daugiau
Ir čia Skaityti daugiau